Dingęs apetitas ar neįprastas elgesys – ką tai išduoda apie gyvūnų emocinę sveikatą?

Pasikeitusi augintinio kūno kalba dažnai yra raudonas signalas, perspėjantis apie gyvūno psichologines problemas. Kiekvienas šeimininkas gerai pažįsta savo augintinį ir žino jo įpročius, kūno kalbą, mėgstamas namų ir lauko vietas, daiktus, veiklas, tad pirmas požymis, kurį pastebėjus reikėtų atkreipti dėmesį – šių nusistovėjusių įpročių pokyčiai.

Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad augintinių elgesys ir pomėgiai keičiasi su laiku, tad, jei elgesio pokyčiams yra paaiškinimas – nerimauti nereikia. Vis dėlto, jei elgsenos pokyčiai atsiranda staiga, kartojasi ar neturi racionalaus paaiškinimo – greičiausiai jūsų augintinis susiduria su psichologinėmis problemomis. 

Šeimininke, aš jaučiu nerimą

Augintinių elgesys gali išduoti emocinius sutrikimus. Pasak Ž. Besakirsko, kačių emocijas dažniausiai išduoda šlapinimasis ir tuštinimasis ne vietoje, suintensyvėjęs slapstymasis, atsiradęs baikštumas, baimė, agresyvus elgesys namiškių, vaikų, kitų gyvūnų atžvilgiu, nuolatinis sėdėjimas aukštose vietose, kai gyvūnui tai trukdo normaliai maitintis, naudotis kraiko dėžute, sveikai judėti. Pasikeitęs miego režimas, nebeužsiima aktyvesne veikla, galimas neramus vaikščiojimas, kniaukimas, ypač naktimis.

Norint suprasti, ar katė jaučiasi nesaugiai ir patiria nemalonias emocijas, specialistas ragina atkreipti dėmesį ir į miego pozas. Kaip paaiškina veterinaras, katės, kai jaučiasi patogiai, mėgsta miegoti atviromis pozomis, kai matosi pilvas, vidinė šlaunų dalis, miega ant nugaros ar šono. Miegas tik uždaromis pozomis yra signalas, išduodantis, kad jos jaučiasi nesaugiai. „Įsitempusi katė miega surietusi kojas po savimi, pusiau sėdėdama, dažniausiai net nemiega kietai, o tik snaudžia“, – sako VET1 veterinarijos klinikos gydytojas. 

Pasikeitusi katės miego vieta ir įpročiai turėtų būti vienas ryškiausių signalų šeimininkams. „Jei katė pradeda ieškoti vis naujų miego slėptuvių, tam renkasi uždaras vietas (stalčiai, spintos, lentynos), tai gali rodyti, jog katė namuose nesijaučia saugiai ir vengia rinktis atviras vietas“, – perspėja veterinaras. 

Labai svarbus emocijas išduodantis požymis, kuris daugumai asocijuojasi su ligomis, bet  dažnai yra nulemtas emocinių, psichologinių priežasčių – valgymo sutrikimai. „Dėl nerimo, streso katės gali nustoti ėsti visiškai arba ėsti žymiai mažiau, dėl to gali atsirasti ir sveikatos sutrikimų, tačiau visa jų pradžia gali slypėti būtent psichologinėse priežastyse“, – pabrėžia Ž. Besakirskas. Tokia pat situacija yra ir su vadinamuoju kačių šlapimo pūslės uždegimu, kuris dažniausiai atsiranda, katėms patiriant stresą. 

Emocijos gali būti užkrečiamos

Šunų elgesio pokyčiai labai panašūs į kačių, dažnai keturkojų elgesys netgi yra universalus: atsiradusios baimės, baikštumas, nenoras socializuotis. Jei šuo nebesidžiaugia dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą (daiktais, žaislais, veiklomis), atsirado šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, šeimininkams reikėtų susirūpinti. 

„Jei anksčiau nebūdavo, be priežasties atsirandančių agresijos protrūkių, agresijos nukreiptos prieš žmones ar gyvūnus, anksčiau nekėlusius neigiamų emocijų, kaukimas, cypimas, apatija, atsiskyrimas, nenoras užsiimti aktyvia veikla, vertėtų sunerimti. Šunims dėl streso gali padidėti ir skrandžio rūgštingumas, dėl kurio gali atsirasti ir vėmimas, taip pat šunys dėl streso gali nustoti ėsti, dėl ko atsiranda ir išsekimas, apatija“, – pagrindinius simptomus vardija VET1 veterinarijos klinikos gydytojas.

Šunys dažniau kenčia dėl patiriamų baimių, traumuojančių patirčių, vienatvės ir socializacijos stokos. Jie dažnai vadinami geriausiais žmonių draugais, o toks pasakymas atsirado ne be reikalo, mat, šie keturkojai gali perimti šeimininko emocijas, jei žmogus kenčia nuo nerimo, depresijos. Tokiais atvejais veterinarijos gydytojas rekomenduoja  pasirūpinti augintiniu ir apsilankyti pas veterinarą.

Vis daugiau dėmesio emocinei sveikatai

Šeimininkai vis dažniau kreipiasi į veterinarijos specialistus dėl psichologinių augintinių sutrikimų ir tokią diagnozę, susijusią su augintinių emociniais sutrikimais priima rimtai. „Mūsų pacientų šeimininkai 9 atvejais iš 10 psichikos problemas priima taip kaip ir turėtų – kaip visiškai rimtą sveikatos problemą, kurią reikia gydyti“, – gydytojas.

Daug psichologinių problemų turi gyvūnai, kurie susiduria su sunkumais: smurtu, yra išmetami iš namų, atiduodami į prieglaudas, tai, ypač, sunkiai ištveria vyresni gyvūnai. Neigiamas emocijas gali sukelti išgąstis. „Gyvūnus gąsdina daug dalykų – triukšmas, fejerverkai, kiti gyvūnai, tam tikras žmogaus elgesys”, – sako Ž. Besakirskas. VET1 veterinarijos klinikos gydytojai specializuojasi tiek fizinėje, tiek psichologinėje augintinių sveikatos priežiūros srityje ir gali padėti kompleksiškai spręsti šias problemas. Pastebėjus augintinių emocines problemas, labai svarbu pasirūpinti, kad specialistas, pas kurį lankotės, turėtų reikiamų kompetencijų spręsti šiuos klausimus.

Dažnai šeimininkai nė nesusimąsto, kad jų augintinis gali jausti nerimą ir netinkamą augintinio elgesį sprendžia keliaudami į dresūros pamokas. „Ne visada užteks tik dresūros, kad pakeistumėte gyvūno elgesį, tai gali būti kur kas rimtesnės problemos pasekmė, kuri turi būti sprendžiama kompleksiškai“,  – sako specialistas.

Pasak veterinaro, svarbu suprasti emocinių sutrikimų priežastis. „Klinikoje pagalba kiekvienam augintiniui suteikiama individualiai, įvertinus jo būklę, aplinką, galimas priežastis, sudaromas gydymo planas, rekomenduojama kaip pagerinti augintinio aplinką, gali būti paskiriami papildai būklei palengvinti, o kai kuriais atvejais skiriamas medikamentinis gydymas. Veterinarijos gydytojai gali taikyti kompleksinį gydymo metodą, kai pasitelkiama ir kitokių specialistų pagalba“,  – teigia  Ž. Besakirskas.